Atsikasiau, kad ryt darban išvažiuot galėčiau.
Bet aš ne apie tai.
Po maždaug dvidešimt metų pertraukos pastačiau sniego skulptūrą:
Tokią nepretenduojančia į didelį meną. Na aš ir nesu didis menininkas .Tiesiog pastačiau sniego senį, kuriam trūksta 2 morkų (grupioko vertinimu).
Kol sulipdžiau visas dalis, sušlapo ir kelnės ir striukės rankovės iki alkūnių.
Pasijutau 10mečiu bernioku :))) Maiviaus prieš žmoną ir dukrytę žiūrinčias pro langą į tėtį :)))) Koks geras jausmas. Džiaugiaus. Pagalvojau- tai ir yra tikroji laimė. Kai gali pasijausti bernioku. Kai gali lipdyti sniego senius. Kai į Tave žiūri pro langą mylimi žmonės. Ir kai Tave džiugina jų tokia atlaidi šypsenėlė. Tai yra TIKRAS GYVENIMAS, kuriame yra milijonai džiaugsmų. Ir kurių dažniausiai nepastebi ....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą